Ledinukas

Jau beveik metus mano namuose gyvena meškiukas Ledinukas.  Jis buvo siūtas Valentino dienai, tiksliau konkursui-"Valentino meškiukas". Meškiukas laiko širdelės formos saldainį-čiulpinkuką, todėl jis ir vardu Ledinukas (su šalčiu ir ledu neturi nieko bendra).Na, įsivaizdavau tokį skanų pavirto cukraus sirupo saldainį ant pagaliuko, kokius bobutės pardavinėdavo prie parduotuvių mūsų vaikystės laikais.  Retkarčiais dar galima tokių ledinukų nusipirkti prie bažnyčios per didžiuosius atlaidus.Skanu? Be galo... Aš net, atsimenu, kadaise bandžiau pati išsivirti tokį kaitindama šaukštą , pilną  vandenyje ištirpusio cukraus, virš dujinės viryklės.Po to išpyliau į kažkokį apvalų dangtelį nuo vaistų buteliuko ir laukiau, kol sustings.Tik kaip iškrapščiau iš to dangtelio-nepamenu, bet buvo skanu... Tačiau ne apie tai aš čia...  Ledinukas-pirmas mano siūtas meškiukas iš tikro specialaus mocherinio kailiuko, galva/rankos/kojos  jungtos metaliniais sąnariais, sukiojasi, kimštas sinteponu , o pilvuke-levandos, kurios kvepia iki šiol. Tonuotas tekstiliniais dažais, nosis-siuvinėta (vaškuoti tada dar nedrįsau), akys-stiklinės.