Kur gi tie angelai? arba Angelų kronikos (1)

Po dienoraščio pavadinimu puikuojasi paantraštė "Angelai, meškinai ir visa kita". Bet kas , iki šiol užsukęs į mano dienoraštį, rado kaip tik visa kita, tik ne angelus ir ne meškinus.Įdomu-ar pagalvojo, kur gi tie angelai, kur meškinai? Ar praslįdo pro akis tas nežymus sakinukas? Kaip ten bebūtų, taisau padėtį ir nuo šiandien pradėsiu pasakoti angelų istorijas, t.y. karts nuo karto pristatysiu po vieną anksčiau darytą angelą, kad jie galėtų draugiškai sutūpti kažkur šio dienoraščio kamputyje esančioje lentynėlėje.Tie, kas mane pažįsta, žino ir mano darbus, tad iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jiems gal nebus taip jau smalsu, bet-sekite naujienas, nes pažadu pateikti ir staigmenų!
O šiandien papasakosiu, kaip kilo mintis sukurti pirmąjį savo gyvenime angelą. Tai buvo prieš tris metus, kai laukiausi savo vidurinėlės Barboros. Vilna buvo mane jau užbūrusi,o mažas kūdikėlis pilvelyje tarsi skatino ieškoti tik šviesių, gražių, gerų dalykų aplink. Be  rankdarbiavimo sėdėti negalėjau, tad šovė mintis nuvelti angelėlį. Veliant jį aplankydavo keistai malonūs jausmai, visiškai nauji išgyvenimai. Jis skirtas mano Barborytei.

Angelėlis labai paprastas, nesudėtingas, veltas adatėlėmis, rūbo padelkos siuvinėtos aukso siūlais,  gėlytė velta šlapiuoju būdu. Jis- vienintelis iš angelų, kurį turiu namuose. Bet jis-ypatingas, nes po jo norėjosi nuvelti dar vieną, ir dar..Dabar šis angelas-kaip pasitikrinimo testas, kiek žingsnių nuėjau tobulindama techniką, puoselėdama idėjas, išlaisvindma mintis ir fantaziją. Ir, aišku, jis kelia man ypatingai mielus prisiminimus iš to malonaus "storulės" laikotarpio...