Įdomu dabar pasižiūrėti į senus darbus naujomis akimis, dažnai jie atrodo gana paprasti, primityvoki, gal trūksta išraiškingumo veide ar įdomesnių detalių. Bet anuomet, veldama Keliauninką, pamenu, labai stengiausi, įsimylėjau jį kol pabaigiau (kaip, beje, ir visus savo darbus). Ir kaip bebūtų keista, kaskart kurdama kažką nauja, įsimyliu vis iš naujo, nesvarbu-ar tai būtų angelas, ar meškiukas, ar lėlė... Man atrodo, kad sudedu į jį viską, ką geriausiai tuo metu moku (nors turbūt kitiems gali atrodyti visai kitaip :-)). Tiesiog be galo džiaugiuosi ir esu laiminga kažką kurdama, galėdama nors trumpam likti su savo mintimis, savo idėjomis, nes rasti laiko kūrybai paskutiniu metu tampa vis sunkiau ir sunkiau. Todėl kiekviena tokia kūrybinė-darbinė valandėlė mane be galo gaivina!..
Jetzt nähe ich ein neuen Tierchen, den ich bald ihnen zeige. Inzwischen fortsetze ich Engelchroniken .Heute möchte ich euch vorstellen den Reisenden Engel, den ich vor einigen Jahren gefilzt habe. Er ist etwa 36cm hoch, Zusammensetzung-100% wolle.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą