Gal jau užteks?

Ne ne, dar neužteks :-) Šįkart pora, o neužilgo bus ir dar kokios keturios. Tada apsiraminsiu kuriam laikui. Bet tuomet...bus dar ir dar...

Širdys...širdelės...negaliu sustot...

Kartą pabandžius-negaliu sustot :-) Šįkart švelnios-rausvos-rožinės širdelės.

 Ir visos kartu draugiškai susitikusios senam lagamine

O čia realiai matosi, kokio jos maždaug dydžio (nors jos ne visos identiškai vienodos)

Riešutinės širdelės

Man taip patiko žaisti su  įvairiom faktūrom, audiniais ir siūlais, kad negaliu sustot :-) Juolab, kad širdelės labai patiko keliems žmogeliukams ir jie labai jų laukia. Tik šįkart užsimaniau įvelti kažką grubesnio-susiveikiau reto lino atraižų ir smagiai padirbėjau! Šiandien-riešutinės širdelės (o tuoj parodysiu ir alyvų, rožių bei jūros akmens širdeles):

Su kuo valgomas BISCORNU?

Kai vienąkart rausdamasi po įvairiausias rankdarbių temas internete visai netikėtai aptikau keistą terminą BISCORNU, nė neįsivaizdavau, kas tai per dalykas ir su kuo jis valgomas...Smalsumas padarė savo darbą ir pastūmėjo išbandyti dar vieną rankdarbių techniką. Tiksliau pasakius, tecnika tai čia paprasta-siuvinėjimas kryželiu, tik įvilkta į neįprastą rūbą. Nors patyrusioms siuvinėtojoms čia vėlgi nieko naujo ... O man buvo tikrai įdomu pabandyti. Tai-adatinė, siuvinėta kryželiu, bet svarbiausia-jos forma! Ji gaunama du kvadratus susiuvus  specialiu dygsneliu pagal specialią schemą. Pirmąjį siuvinėjau pernai žiemą, o antrąjį-pernai pavasarį gimdymo namuose, kai gimus Vincentui ten teko pagyventi pora dienelių :-) Taigi-BISCORNU:

Iš tikrųjų biscornu prisiminiau  ne šiaip sau. Šiandien vienam šauniam bendraminčių būrelyje mokiausi FRIVOLITE technikos. Labai džiaugiausi galėdama kažką naujo išmokti  ir visą vakarą galvoj sukiojosi vien " rankdarbistinės" mintys.  Kiek visko dar norėčiau išbandyti, kiek dar išmokti. Juk pasaulyje - neaprėpiama gausybė įvairiausių grožybių, sukurtų žmogaus rankomis. Bet gyvenimas per trumpas, kad sugebėčiau šitiek aprėpti. Tad perkračiau mintyse tai, ką jau, įsivaizduoju, kad sugebu, ką jau išbandžiau. O vienas iš tokių dalykėlių ir buvo Biscornu.Tačiau, jei atvirai-tai nėra ta rankdarbių rūšis, kurioje norėčiau tobulintis. Didžiausias mano simpatijas ir visą laisvą laiką kolkas pelni veltinis ir meškiukai.Tai mano favoritai rankdarbių srity!

Širdžių paradas tęsiasi...

Na štai, ir dar penkios kvepiančios širdelės iš arčiau:

Meilė, meilė... (širdelių paradas)

Kas pirmiausia šauna į galvą, paklausus-kas  yra meilės simbolis? Kažkaip nieko kito nesugalvoju, kaip tik -ŠIRDIS, ŠIRDELĖ, ŠIRDUTĖ,ŠIRDIS PERVERTA STRĖLE, DVI SULIPUSIOS ŠIRDYS ir t.t., ir pan. Turbūt nėra nė vieno žmogaus, savo gyvenime nenupiešusio, nenulipdžiusio ar kaip kitaip nepagaminusio širdelės. Nors Valentino diena pas mumi ir nėra taip tvirtai įsišaknijusi kaip pvz. Vėlinės ar Motinos diena, visgi smagu dovanoti širdeles mylimiems, artimiems ir mums svarbiems žmogeliukams. Aišku, nebūtina to daryti tik per Valentino dieną, bet vasarį, kai dar daug sniego ir šalta, ir kažkodėl  visai nekvepia pavasariu, malonu padovanoti  kažką šilto, mielo, minkšto ir kvepiančio... Ir aš sumaniau  visą krūvą širdelių išdalinti savo draugėms ir pačioms mieliausioms kolegėms. Veltos, siuvinėtos, kvepiančios natūralionis levandomis... Tiks darbo kampeliui "pajaukinti", kokią adatą besimėtančią įsmeigti, o jei jau niekur nepritiks-galima kišti tiesiai į spintą ir levandų kvapu baidyti kandis...
 Štai taip mano dukra Elzė sukabino jas ant seno lagamino:

Kitą širdelių penketuką įkelsiu ryt-poryt.
Veldama eksperimentavau su įvairiomis audinių skiautėmis (tam reikalui sukarpiau net violetinę skarelę su blizgučiais) , nėriniais ir  siūlais. Labai patiko, buvo baisiausiai smagu! Reiks papildyti savo audinių ir siūlų skrynią ir kada nors pratęsti savo pažintinių eksperimentų seriją.

Mamutas Bobosas

Pagaliau pristatau jums prieš Kalėdas gimusį mamutuką Bobosą. Jis išėjo ieškoti Kalėdų, brido per pusnis, leidosi rogutėmis nuo kalnų, liūdnas slampinėjo po miškus, vis klausdamas savęs-tai kur tos Kalėdos? O jos gi visai čia pat-ant rogių tupi :-)

 

                                                      Fotografas I.Savulionis
Dydis-apie 22cm, pasiūtas iš mocherinio kailiuko, kimštas sinteponu, akys-stiklinės, tonuotas-aliejiniais dažais. Veltinukai ir angeliukas-100% vilna, rogutės-irgi mano darytos, sendintos.

Sapnų angelas

 Ar kada bandėt paskaičiuoti, kokie sapnai jus dažniau aplanko-gražūs, šviesūs, spalvoti ar niūrūs, bespalviai, slogūs, gal net baisūs? Ar atsimenate savo spanus? Man dažnai būna , kol neiškeliu kojos iš lovos, galiu papasakot, ką sapnavau, bet vos tik išlipu ir rytinė rutina paima viršų, tuoj visi sapnai išgaruoja. Žinoma, kartais jie būna labai ryškūs ir ilgai negaliu jų pamiršti, kartais net kitą naktį susapnuoju antrą to paties sapno seriją. Kaip koks daugiaserijinis filmas, tik vienas skirtumas-niekada nežinau, kiek serijų turės sapnas.
 Turbūt retas kuris rimtai susimąstome apie sapnų reikšmę, nesigiliname, skubame, o per tą nuolatinį lėkimą ir sapnus pamirštame. Tačiau kiekvienas galime atvirai pasakyti, kad blogų, baisių sapnų naktimis matyti visgi nesinori...Norisi miegoti ramiai , o atsibudus-šypsotis. Ir aš to noriu. Ir visiems to linkiu.
Dar prieš Kalėdas atkeliavęs Sapnų angelas atvėrė sapnų narvelį ir išleido šviesius sapnus. Gaudykit!

 

  

  

  

 

  

Fotografas-I.Savulionis

Reikia būtinai pridurti, kad veidą su tokia išraiška dariau pirmą kartą. Labai norėjau  naujai išbandyti save ir savo sugebėjimus ir įrėžti kelias raukšles. Prie to noro prisidėjo ir mano žavėjimasis lėlininkės Jūratės Jasevičienės darbais. Vasarą buvau jos lėlių parodos "Meilė pagal Jūrą" atidaryme, kur tiesiog negalėjau akių atplėšti nuo Jūratės lėlių. Tas įspūdis giliai įstrigo. Veldama savo angelą, bandžiau padaryti savaip, bet draugai sako, kad veidas vistiek turi kažką Jūriško. Reiks paklausti pačios Jūratės Jaesvičienės :-)